Taigi, nusprendėte groti gitara. Jei dar niekas nepasakojo ir niekur neskaitėte, tuomet nežinote kas dabar bus. Deja, turiu nuvilti – iš pradžių ta gitara atrodys tarsi koks kankinimo įrankis.

• Pirmiausias ir turbūt pats neįdomiausias sunkumas tai pirštų skausmas. Jam iškęsti reikia tik kantrybės. Pirštai turi priprasti prie sunkumų (kurie vėliau taps malonumu), kuriuos ką tik gavo.
• Svarbiausia nenusistatyti prieš save (“aš nieko neišmoksiu”, “tai ne man” ir pan). Tai nesąmonė, del kurios tikrai nemažai žmonių meta gitarą nė nepajutę tikrojo jos skonio. Viskas pavyks, jei tik bus noro, darbo bei kantrybės.
• Iš pradžių, grojant akordais, bus labai sunku juos keisti. Apskritai, bet ką grojant bus sunku keisti pirštų padėtį. Nieko keisto! Laikui bėgant pirštų judesiai vis greitės ir greitės, kol nebejausit kaip greitai tai darot. Pirštai patys užspaus stygas teisingai.
• Pirštai grifo atžvilgiu turi būti beveik 90 laipsnių kampu. Neįtempkite rankų. Jos turi laikytis ant gitaros laisvai. Kitaip stygas galite liesti su delnu ir jos neskambės ar “urgs”.
• Gitarai reikia laiko. Skirkit jai to, ir ji su jumis susidraugaus.

Jei turite nors lašą kantrybės, nė nepajusite, kad jau galite groti. Tik labai nedaugelis iš pradžių tuo patiki. Daugumai atrodo, kad praeis dar daug metų, kol galėsite ką nors sugroti. Viskas priklauso nuo jūsų pačių – jei norite groti, tai ir grosite. Ir ta mokymosi pradžia, turėjusi būti amžinybe taps tik keliomis savaitėmis.

Gitara – ko gero vienas iš sunkiausiai valdomų instrumentų. Vieniems tai tiesiog instrumentas, o kitiems galbūt ir gyvenimo dalis. Nebūtina lipti į sceną ar sėdėti naktį prie laužo su draugais, kad galėtum mėgautis gitaros muzika. Tai galima daryti bet kur ir bet kada, ji visada pakelia nuotaiką. Tai pakankamai populiarus instrumentas, bet iš tikrųjų jam atsidavusių nėra daug. Ypač juokina žmonių, kurie moka vos kelis akordus ir vieną ritmą, sakymas: “aš moku groti gitara”. Argi tai mokėjimas? Grojant gitara reikia ne tik taikyti įvairias technikas ar įdėti daug darbo. Grojant reikia jausti ką groji. Tai gan abstrakti sąvoka, kurią kiekvienas supras (ar visai nesupras) savaip. Taigi, noriu pasakyti, kad gitara groti gali visi. Tereikia tik noro ir kantrybės.

Nėra nė vieno žmogaus, kuris gitaroje mokėtų ir žinotų viską. Ir tai tikriausiai neįmanoma. Gitara gali pramokti, bet ne išmokti groti. Kad ir kaip gerai būsi viską pramokęs, visko dar tikrai nežinosi. Vis dėlto – atidavus nors truputį ateina muzika. Tikroji muzika

Gitaros pasirinkimas

Gitara turi tikrai nemažai aksesuarų. Visų, tikriausiai, neaprašysiu, bet bent jau didžiąją dalį pasistengsiu išvardinti ir aprašyti.

Akustinės gitaros taip pat gali būti įgarsintos (prijungtos prie stiprintuvo) kaip ir elektrinės.

Gitaros stygos

Kas yra mediatorius?

Nedidelis plastikinis, medinis, kaulinis ar iš kriauklės pagamintas, gabalėlis, skirtas groti gitara.

Tai jau, galima sakyti, visai kita gitaros grojimo technika. Naudojami grojant akordais bei tabais. Dažniau naudojami grojant elektrine gitara.
Jie būna skirtingų formų ir dydžių, tačiau visi bent truputį primena trikampį ir yra dviejų eurų monetos dydžio (aišku, yra ir išimčių). Taip pat skiriasi ir jų kietumas. Minkštesni skirti groti ritmine gitara, kietesni – solo partijas.

Dažnai naudojami jaunimo tarpe. Grojant su mediatoriumi garsas žymiai garsesnis ir aiškesnis, nei grojant pirštais. Todėl grojant pirštais reikia atkreipti dėmesį į garsą.

Kas yra kapodasteris?

Dar vadinamas tiesiog kapo. Itališkai (capotasto “Gitaros skirsnių galva”). Tai prietaisas, skirtas gitaros tono pakėlimui. Jį išrado Jose Patino Gonzalez. Kapodasteris uždedamas ant gitaros grifo taip užspausdamas stygas, jas lyg “sutrumpindamas” ir automatiškai pakeliama skambesio tonacija.

Dažnai naudojamas dvylikastygėse gitarose, nes dvylikastygių gitarų derinti aukštesne nei įprasta tonacija nepatartina, kadangi tempimo jėga gali pakenkti instrumento “laikysenai”.

Pats paprasčiausias kainuoja nuo keleto eurų. Kapodasterį galima pritaikyti bet kuriam kūriniui ar net “pažaisti” su skambesiu. Įdomu paklausyti kaip skamba vienas ar kitas kūrinys skirtingoje tonacijoje.

Jie yra keletos rūšių. Nuotrauka dešinėje rodo patį paprasčiausią (basic) kapodasterį. Ji užspaudžia visas ir tik visas stygas.
Yra ir mandresnių, tačiau jų ir kaina didesnė. Kairėje yra jau kitoks kapodasteris. Juo galima užspausti ir nevisas stygas. Taip paliekant vieną ar dvi laisvas, o kitas pakeltas aukščiau.
Neseniai sužinojau apie dar vieną kapodasterių rūšį, kuri vadinama “trečios rankos kapo” (third hand capo). Su tokiu galima nustatyti kurią stygą užspausti – kurios ne.

Jei dar nesate išbandę kapodasterių, išmėginkite, tai labai paįvairina grojimą.

Kapodasterį galima pasidaryti ir “namų sąlygomis”. Tereikia pieštuko ir stipresnės gumos. Paguldykite pieštuką tarp pasirinktų skirsnių ir užmaukite iš šonų gumą (man jis taip ir nesuveikė, kaip Jums – nežinau). Žinoma tai tinka tik pabandymui, geriau įsigyti normalų kapodasterį.

Ar gitarai reikia dėklo?

Jei ir labai retai nešatės gitarą kitur, dėklas tikrai praverčia.

Jie būna ir labai paprasti (panašiai kaip maišas su užtrauktuku) ir labai įmantrūs (medžiaga aptraukta medinė gitaros formos dėžė, su kailiu viduje ir apšiltinimais).

Paprastai dėklai būna su paminkštinimu (taip pat ir apšiltinimu). Paminkštinimas neapsaugo gitaros nuo mėtymo! Bet kokiu atveju gitarą reikia nešti saugiai.

Nepamirškit, kad dėklai elektrinei ir akustinei gitarai skiriasi. Taip pat, nenusipirkite pernelyg didelio dėklo (šiaip jie visi panašaus dydžio, bet verta patikrinti).

Net jei ir ne nešiojate gitaros, o laikote ją namie, gerai yra ją laikyti dėkle. Taip ji mažiau apdulka ir nereikia daug valyti. Taip pat, gitarai dėkle mažiau svarbūs ir temperatūros bei drėgmės skirtumai.

Gitara yra gan jautri temperatūrai ir drėgmei. Jiems staigiai pasikeitus ji išsiderina ar gali net visai nebetikti grojimui, deformuotis. Tarkim einate pro duris į lauką. Kambary ~20 laipsnių, lauke ~10 – tai jau staigus šuolis. Dėklas visiškai neapsaugo nuo šalčio ar karščio, tik sumažina skirtumą.

Gitaros diržas

Nors kartą vistiek teks garbė groti atsistojus. O groti stovint be jokio laikiklio praktiškai neįmanoma. O tas laikiklis yra diržas. Iš esmės jie yra panašūs ir labai kažkuo nesiskiria. Parašysiu tik kelis patarimus:

Naudokite platesnį diržą. Siauras net ir neilgai grojant įsirėžia į petį ir pasidaro itin nepatogu groti. O jei Jūs su siauru diržu grojat prieš auditoriją, tai gali tekti net kentėti peties skausmą;
Diržo ilgį padarykite patogiausią groti.
Girdėjau, tokią nuomonę, kad aukštai pakelta gitara atrodo kvailai ir taip jos iškėlus groti nepridera. Grokit taip, kaip jums patogu, o ne kaip mano kiti;
Diržą riškite taip, kad jis jums netrukdytų. Tikrai nervina jei jis kliūna ir trukdo groti;
Grokite tik įsitikinę, kad diržas tikrai gerai pritvirtintas. Kitaip gali būti nuostolių.

Kaip pradėti groti gitara?

Kaip jau minėjau, gitara – ko gero vienas iš sunkiausiai valdomų instrumentų. Gali groti akordais, gali groti arpedžio, tabais ar naudoti tapping techniką ir tai toli gražu ne viskas ką galima išspausti iš gitaros.

Grojimas akordais

Pati paprasčiausia technika (jei apskritai šį grojimo būdą galima vadinti technika). Dažniausiai groja pradedantieji gitaristai, kadangi ji nėra sudėtinga ir dažniausiai taikoma mokantis.

Nuolatinis grojimas akordais vienaip ar kitaip yra monotoniškas. Neretai dainai sudaromas kelių akordų derinys ir jie vis kartojasi, kartojasi, kartojasi ir taip bent tris minutes. Nebūkite labai labai žemos kokybės pop kultūros aukos (kurių deja randasi vis daugiau).

Gitaros arpedžio

O dabar nebebrūžinkime akordų, o užspaudę kurį nors užgaukime vieną stygą. Užgaukime dvi. Tris. Keturias ar jei turite pakankamai pirštų – šešias. O dabar palakstykime pirštais per stygas, pakeiskime akordą.

O dabar grokim ir akordais, ir vietomis apredžio. Juk ne taip monotoniška tiesa? O jei dar pridėtume keletą slydimų, vibrato, legato, harmonijų?

Tačiau ir grojant arpedžio dažnai pasitaiko tas pats pirštų bėgiojimas. Neužsikrėskite rutina.

Žodžiu arpedžio – įprastų akordų grojimas pavienėmis stygomis.

Gitaros tabai pradedantiesiems

Kiekvienas save gerbiantis gitaristas tiesiog privalo žinoti kas tai per reikalas.

Tabai yra muzikinis žymėjimas, nurodantis kaip dėlioti pirštus tam tikrame instrumente. Taikomas ne tik gitaroms, bet ir kitiems styginiams muzikos instrumentams.

Gitaros stygų vaizdavimas tabulatūroje:

	E-------------|-------------| (ploniausioji styga)
	B-------------|-------------|
	G-------------|-------------|
	D-------------|-------------|
	A-------------|-------------|
	E-------------|-------------| (storiausioji styga)

Raidės kairėje, tai kūrinyje naudojamas derinimas. Čia rodysiu standartinio derinimo tablatūras. Tablatūroje ant linijų, vaizduojančių stygas, rašomi skaičiai. Jie rodo, kuriame skirsnyje reikia dengti pirštą. Pvz.:

	E--------------|--------------| (ploniausioji styga)
	B--------------|--------------|
	G--------------|--------------|
	D-------2------|---2----------|
	A-----2--------|-----2--------|
	E---0----------|-------0------| (storiausioji styga)

(Beje, tabuose, vieta tarp skaičių labai svarbi. Jei parašyti keli skaičiai vienoje linijoje vertikaliai, stygas reikia užgauti kartu, vienu metu) čia pirmiausia užgaunama storiausioji E (mi) styga. Nulis (0) rodo, kad nieko dengti nereikia, grojama atvira, neužspausta, styga. Toliau užgaunama A (la) styga, užspausta antrame skirsnyje. Galiausiai, pirmo takto pabaigoje užgaunama D (re) styga, taip pat užspausta antrame skirsnyje. Jei paimtumėte Em (mi minoras) akordą, pastebėtumėte, kad pirštuotė ta pati.

Antras taktas praktiškai toks pats, tik grojamas iš kito galo.

Tai labai paprastas pavyzdys. Tabai būna ir kur kas sudėtingesni. Tabais galima užrašyti ir kai kurias technikas, naudojamas grojant, tokias kaip Pull-Off, Hammer, Tapping, Legatto, Slide, taip pat ritmą grojant akordais.

Tačiau tabai turi ir didelį trūkumą. Juose negalima nurodyti vienos ar kitos natos tempo. Natos užrašomos kaip ketvirtinės, aštuntinės ir kt., o tabai šito nurodyti negali. Todėl prieš mokantis kokią nors melodiją, reikia ją žinoti.

Grojimas pirštais

Iš esmės gitara grojama dviem stiliais – su mediatoriumi (arba, jei labai lietuviškai – plektru, jei nelietuviškai – pick) ir pirštais (arba fingerstyle). Naudojantis visokiais antpirščiais galima suklijuoti šiuos du stilius į vieną. Tada gaunama fingerpick technika. Bet čia kitur nesiplėsiu rašydamas, rašysiu apie ką žinau geriausiai – fingerstyle grojimo stilių.

Grojant fingerstyle stiliumi reikia laikytis keletos taisyklių. Nykštys turi groti trimis storiausiomis stygomis, o likę pirštai likusiomis trimis stygomis. Mažylis čia nenaudojams. Bet taisyklės sukurtos tam, kad jas laužytų. Niekas ant Jūsų nepyks, jei darysite kitaip.

Grojimo ritmas

Tiek grojant akordais, tiek tabais ar arpedžio, ritmas (strumming) yra labai svarbus.
Niekada, NIEKADA visiems kūriniams netaikykite to paties ritmo. Deja, taip nutinka labai dažnai.

Naują ritmą galima sugalvoti labai paprastai. Kad ir iš to paties nuvalkioto šablono, kuris dažnai grojamas dainuojamojoje poezijoje (ypač jaunimo tarpe).

Pagrokite ritmą “pagal nutylėjimą” (default 🙂 ), pridėkite vieną braukimą žemyn ar į viršų. Pridėkit du tokius. Pakeiskite tempą. Keiskite tempą kelis kartus.

Naudokite savo, o ne draugų ar mokytojų fantaziją. Juk tai paprasta!